- šlaistyti
- šlaistýti, šlaĩsto, šlaĩstė iter. šlieti. 1. intr. K, DŽ, NdŽ einant arba stoviniuojant ramstytis. | refl. N, KII158, K, Š, Rtr, BŽ31, NdŽ, DŽ1, KŽ, FrnW997: Ko šlaistaĩs kap girtas prie tvoros?! Rod. Kas te jo do mada, – kad eina, tai šlaĩstos palei sienas (eina lyg slapstydamasis) Svn. 2. intr. Sem svyrinėti, svirdinėti: Eina vyras šlaistydamas, už tvorelės laikydamas LTR(Mrk). In šaleles šlaistydamas parjojau namo LTR(Mrc). Ejo girtas šlaistýdamas, tvoroj kuolus skaitydamas (d.) Rod. | refl. Arm, Vlk, Ūd: Prisgėręs žmogus eidamas šlaistos Rdš. Jau negaliu darbuit ir eit – šlaistaũs Dbč. Labai negera po krūtine, šiandie paskėliau, šlaistaũs Grv. Pagėręs eina, jau šlaĩstos Pls. Su vargu atsikelia ir eina šlaistydamasis į duris V.Krėv. Bėga žirgas kraipydamos, in šalelę šlaistydamos KrvD260. ║ refl. svyruoti, linguoti: Ir jau šlaĩstosi tas ąžuolas, tik ką turis Dv. 3. tr. LTR(Krsn), Kb blaškyti, kraipyti: Kap išėjau su kaimo berneliais, tai jie mane in šaleles šlaistė KrvD18. Kai aš šokau su kaimo berneliu, mane jauną į šaleles šlaistė, nuo galvelės žalias rūtas barstė LTR(Mrk). 4. refl. Sut, Sch218, TP1881,7, LC1886,22, M, KlvD295, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Trg, Grd, Vdžg, Ūd menk. slankioti, valkiotis, trintis: Kam man reikalinga šlaistýtis po pakraščius, užkampius, patamsius? Šd. Tokie zekiai tai ir šlaĩstos pakampiais Šmn. Bernas didžiausias – šlaĩstos be darbo Svn. Eidamas šokti pentinus šveitė, parėjęs šokęs patvoriais šlaistos RD13. Aplink trobelę kažin kas šlaistosi, baldosi: tai stogą laužo, tai duris klebena LzP. Neprietelių pulkai aplink tą kiemelį šlaistėsi Kel1881,256. ^ Teisybė visur keliu eina, o melas pakampėmis šlaistosi J.Dov. ║ bastytis, klajoti: Be savo vietos šlaistýtis KŽ. Viena naktelė beliko jam šlaistytis margajame pasauly rš. | prk.: Sako, kad tas ežeras kažkada buvo užburtas ir, vėjo genamas, šlaistėsi padebesiais sp. 5. refl. BŽ242, KŽ, Ds, Kp, Svn glaustytis: Katė šlaistos – nori paglostoma J.Jabl. Kad ir padaro ką, tai, žiūrėk, šlaĩstos kaip katė, ir lupk tu jį, kad nori Paį. O šunytis, vis cypdamas apie mane, nelodamas, šlaistės BsV197. Katinas, uodegą parietęs, šlaistėsi apie sijoną ir murkė rš. 6. refl. VoL29l, Š, NdŽ, KŽ, Šln, Svn prk. suktis, meilintis: Ta merga nešlaĩstos prie vaikių, t. y. neartinas J. Seniai čia jis kiaules ganė, dabar jau apie mergas šlaĩstosi Dkš. Ta moteriškė jam patiko ir jis, brolio užmiršdamas, tik apie ją vis šlaĩstės Jrk14. Ale norint jisai ir ... meilingai bei dailiai šlaistytis mokėjo, tai tačiau mergaitė pasiliko nepajudinta LC1878,5. \ šlaistyti; atsišlaistyti; įsišlaistyti; iššlaistyti; pašlaistyti; prasišlaistyti; prišlaistyti; sušlaistyti; užšlaistyti
Dictionary of the Lithuanian Language.